1. KADAISE LIETUVOJE
2. DOSNUMAS 
3. BUVO, BUVO, KAIP NEBUVO
4. IRONMEDIS
5. BATAS

Zenono Šteinio retrospektyvinė animacinių filmų programa ir kadrų paroda Užupyje

2026 m. lapkričio  28 d. 18 val. Užupio kavinėje (Užupio g. 2, Užupio parlamente) įvyks renginys skirtas Zenono Šteinio 80–osioms gimimo metinėms paminėti. Banketinėse salėse bus atidaryta Zenono Šteinio animacinio filmo „Kadaise Lietuvoje“ kadrų paroda, kuri jau buvo eksponuota gimtajame režisieriais mieste Kybartuose. Lankytojams Užupio parlamente bus parodyta Zenono Šteinio retrospektyvinė animacinių filmų programa, kurią pristatys režisierius ir Tarptautinio animacinių filmų festivalio Tindirindis direktorius Valentas Aškinis. Filmų kopijas restauravo Lietuvos kino centras, todėl žiūrovai galės pasigėrėti naujai spindinčiomis filmų spalvomis.

Filmas „KADAISE LIETUVOJE“ (1990) pasakoja apie LDK kunigaikštį Gediminą ir gerai žinomą legendą apie Vilniaus įkūrimą. Šis kūrinys – tai paminklas ne tik Gediminui, Vilniaus įkūrėjui, bet ir Lietuvai, jos Laisvei. Didžiausias šio paminklo privalumas – jis nebuvo tik sostinėje, o keliavo per pasaulį.

Filmas „DOSNUMAS“ (1988) sukurtas pagal alegorinę pasaką „Dosni obelis“, kuri transformavosi į poetinius, simbolinius lietuvių liaudies pasaulėjautos įvaizdžius, savyje talpinančius gilią mintį apie didelę laimę duoti, neimant nieko mainais. Autorius filmą skyrė savo mamos atminimui. Obelis–mama viską paaukoja savo sūnui. Paklydęs sūnų, palieka motiną (obelį), pas kurią vis sugrįžta pasiimti jos kūno dalių – tai vaisių, tai šakų, o galiausiai ir viso kūno, kuris tampa valtimi, kad sūnus galėtų perplaukti pasaulio jūras.

Filmas „BUVO, BUVO, KAIP NEBUVO“ (1986) – Z. Štei­nio dip­lo­mi­nis dar­bas, kuris nu­brė­žė kryp­tį į nau­ją sti­lių ir ne­prik­lau­so­my­bę. Dar sovietmečiu sukurtame filme ryškiai panaudotas lietuviškos trispalvės motyvas. Filmas pasižymi žais­min­gumu, no­va­to­riš­kumu ir iki tol gy­va­vu­sių ani­ma­ci­jos dės­nių laužymu.

Filmas „IRONMEDIS“ (1993) – tai autoriaus sugrįžimas prie karikatūros šaknų. Filme derinamas humoras ir autoironija. Ironmedis – ironiškas medis. Medis-moteris filme nuolat auga ir augina vaisius bei lapus, o savanaudiški vyrai nuolatos stengiasi pasisavinti šio medžio dalis. Suaugusiems skirtas darbas, kurio visa ironija nukreipta į vyrus, pašiepia žmogaus godumą ir abejingumą kitam žmogui.

„BATAS“ (1997) – pas­ku­ti­nis Z. Štei­nys fil­mas, kurio autorius nespėjo ­pa­bai­gti ir kū­ry­bi­nė gru­pė užbaigė jį po režisieriaus mir­ties. Istorija „Kaip ba­tas sa­vo ko­jos ieš­ko­jo“ yra apie pa­tį au­to­rių. Vienišas Ba­tas ieškodamas savo šeimininko nu­ke­liau­ja į Mask­vą, Pa­ry­žių, Ang­li­ją, In­di­ją… Po patirtų nuo­ty­kių ir išbandymų Batas sa­vo šei­mi­nin­ką su­ran­da Užu­py­je, ta­me pa­čia­me, kur pus­rū­sy­je esančioje nuosavoje stu­di­jo­je Zenonas gy­ve­no ir kū­rė.