NEWS

EXHIBITION LTMKM 2019

ASIFA LITHUANIA
7/11/2019

LITHUANIAN ANIMATION YEAR IN THE WORLD.

Exhibition of Lithuanian animation.

Exhibition opening - 18:00, 14 of November.

Lapkričio 14 d. 18 val. Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje (Vilniaus g. 41, Vilniuje) vyks jungtinės Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių parodos atidarymas. Parodą pristatys animacinių filmų režisierius, prodiuseris Valentas Aškinis. Parodos veikimo laikotarpiu bus rodoma Retrospektyvinė penkių dalių Lietuvos režisierių animacinių filmų programa „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“, skirta artėjančiam Lietuvos animacijos 110 metų jubiliejui paminėti.

Parodoje eksponuojami filmų eskizai, tapybos ir grafikos darbai, karikatūros, kadrai, piešiniai iš animacinių filmų. Čia pristatomi Nijolės Valadkevičiūtės, Zenono Šteinio, Iljos Bereznicko, Jūratės Leikaitės-Aškinienės, Valento Aškinio ir kitų režisierių darbai. Paroda veiks iki gruodžio 1 d.

Asociacija „ASIFA Lietuva“, bendradarbiaudama su Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejumi, Lietuvos kinematografininkų sąjungos Animatorių gildija ir Lietuvos kino centru, pristato retrospektyvinę Lietuvos režisierių animacinių filmų programą „Lietuvos animacijos metai pasaulyje“ ir jungtinę Lietuvos animacijos dailininkų ir režisierių parodą LTMKM muziejuje kaip vieną iš Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ renginių.

Jungtinė paroda jau apkeliavo keletą šalių ir dabar eksponuojama Vilniuje.

Paroda.

„Mano gyvenimas ir biografija – tai tik filmografija ir dailė“ – taip jungtinės parodos savo dalį apibūdina Nijolė Valadkevičiūtė. Šios menininkės kūryboje animacija tampa eksperimentų lauku, kuriame abstrakčios idėjos – laukimas, viltis – įgauna ekspresyvią grafinę raišką. Autorės grafinis stilius – itin savitas, drastiška grafinė kinematika dažnai išsivaduoja nuo siužetiškumo, palikdama gėrėtis paveikslais tarsi interaktyvioje galerijoje. Grafikoje dažniausiai renkasi spalvoto oforto ar šilkografijos techniką. Kūriniai asociatyvūs, metaforiški, apdovanoti daugelyje tarptautinių parodų ir padėję pagrindą jos eksperimentinei animacijai.

„Karikatūros ir animacija dailininko gyvenime“ – tai Zenono Šteinio sukurtų filmų kadrų ir didžiulės serijos karikatūrų ekspozicija. Kurdamas jis pirmenybę teikė minčiai ir ieškojo trumpiausio kelio iki jos įkūnijimo. Autoriaus karikatūros tapo jo filmų, tokių kaip „Buvo, buvo, kaip nebuvo“, „Ironmedis“, „Batas“ pagrindu. Metaforiška motinos ir vaiko linija filme „Dosnumas“: sudžiūvęs obels kamienas, teikdamas paskutinę pagalbą sūnui, nulūžta ir lėtai virsta į vandenį, o ten tampa išsigelbėjimo valtimi, ir atkurta Vilniaus įkūrimo legenda filme „Kadaise Lietuvoje“ nubrėžė kitą menininko stiliaus kryptį. Filmo „Batas“ menininkas nebaigė, todėl kūrybinė grupė jo sumanymą įgyvendino po režisieriaus mirties.

„Būtų liūdna, jei nebūtų linksma“ – tai Iljos Bereznicko ekspozicijos, kurioje siekiama atskleisti autoriaus kūrybinės raiškos spektrą, devizas. Parodoje eksponuojami šaržai ir karikatūros, kurios, pasak autoriaus, atvedė į animaciją ir lėmė groteskišką, ironišką animacijos stilių; animacinių filmų piešiniai, kadruotės, eskizai – darbinė medžiaga, perteikianti dailininko emociją. Daugelio tarptautinių kino festivalių laureato I. Bereznicko animacija, persmelkta šmaikštaus humoro ir vaikiško nuoširdumo, pažįstama jau kelioms žiūrovų kartoms. Vienas iš žinomiausių lietuviškų animacinių filmų yra „Baubas“, ir pagrindinis jo personažas tapo atpažįstamu I. Bereznicko ženklu, vizitine kortele. Šioje parodoje eksponuojami darbai iš filmų „Baubas“.

Režisierės ir dailininkės Jūratės Leikaitės-Aškinienės kūrybos ekspoziciją puošia pavadinimas „Kai piešti paveikslai atgyja“. Menininkės animaciniai filmai neatskiriami nuo lietuviško folkloro, pasakų ir mitų, pasižymi žaismingumu, savita pasakojimo maniera, stilistiniais eksperimentais. Jos filmai taip pat yra laimėję daugybę prizų ir diplomų tarptautiniuose festivaliuose. Autorę domina lietuvių tautosaka, etnografija, liaudies menas, švenčių tradicijos. Ji įkvėpimo kūrybai randa pasakose, sakmėse, padavimuose. Filmų eskizai, grafikos ir tapybos darbai pratęsia tuo metu kuriamo ar sukurto animacinio filmo medžiagą, papildo plėtojamą temą. „Mėgstu improvizuoti ir keisti stilių. Tai priklauso nuo temos, kuria tuo metu domiuosi. Paveikslus kuriu tik būdama geros nuotaikos, nes noriu, kad juose būtų užfiksuoti energetiškai teigiami ir šviesūs dalykai. Labai džiaugiuosi, kai ant popieriaus ar drobėje sukurti personažai pasitelkiant animaciją atgyja, pradeda šokti ir kalbėti“, – sako Jūratė. Jos filmai yra daugelio tarptautinių festivalių laureatai, „Margučių rytas“ ir „Taip Laima lėmė“ įvertinti „Sidabrinėmis gervėmis“.

Valentas Aškinis savo ekspozicijos dalį įvardino taip: „Du dešimtmečiai nuo „Odisėjo nuotykių“ iki „Aukso žirgo“. Šioje parodoje pristatomi dviejų Valento Aškinio režisuotų ilgametražių animacinių filmų eskizai ir kadrai. Pirmojo Lietuvoje sukurto ilgametražio animacinio filmo „Odisėjo nuotykiai“ koncepciją, fonų eskizus ir personažus sukūrė dailininkai Jolanta Šiugždaitė, Jurijus Grigorovičius ir Rolandas Petrokas, o visi filmo kūrimo darbai truko 4 metus. Dailininkams teko iššūkis sukurti ne tik fantastiško grožio mistines salas, požemių valdovo Hado karalystės olas, legendinių būtybių ir herojų portretus, bet ir atkurti realiai egzistuojančių vietovių vaizdus, įprasto senovės Graikijos žmonių gyvenimo atributus, buities detales. Vazos su legendinių žygių atvaizdais, drabužių, šarvų, ginkluotės piešiniai ant vazų, muziejiniai buities rakandai, muzikinių instrumentų, senovinių laivų piešiniai, rūmų interjerų rekonstrukcijos – visa tai labai pravertė kuriant Trojos ir Itakės rūmus, legendinių salų vaizdus. Šis klasikinės animacijos kūrinys buvo nufilmuotas ant 35 mm kino juostos. Pagrindinis antrojo ilgametražio filmo „Aukso žirgas“ dailininkas Xavier Dujardenas parengė filmo vaizdinio sprendimo konceptą, nupiešė aplinkos eskizus, sukūrė personažus. Visa grupė fono dailininkų piešė fonus. Valentas Aškinis prisimena: „Mudu su asistente Ieva Miškinyte Lietuvoje surinkome daug pagalbinės istorinės ir vaizdinės medžiagos, kuri buvo tikslingai panaudota kuriant filmo dizaino sprendimus. Animacinio filmo „Aukso žirgas“ herojus Aušvydas ant namo stogo iškėlė savo paties pagamintą saulę. Tai simbolinis veiksmas, kuris reflektuoja į kalvio, išvadavusio Saulę, mitą. Mes, kurdami saulės modelį, kaip prototipą panaudojome memorialinio paminklo viršūnės saulės nuotrauką iš Varėnos rajono. Arkliai visuomet buvo labai svarbūs lietuvių gyvenime. Ne veltui ir mūsų herbe puikuojasi Vytis. Aušvydas drožia įvairias vėtrunges, tarp jų – ir Vyčio (raitelio ant žirgo) medinę vėtrungę. Šių vėtrungių autentiškų pavyzdžių piešiniai, nuotraukos labai pravertė kuriant vėtrungių modelius. Kuriant Aušvydo šarvus, kuriuos jis įgydavo užšokęs ant vario, sidabro ir aukso žirgų, buvo pasitelktos lietuvių karių šarvų ir ginkluotės rekonstrukcijos, įvairūs istoriniai liudijimai, atvaizdai. Vytauto portretas – šaltinis dailininkų darbui – tapo prototipu kuriant aukso šarvų modelį. Kuriant princesės Saulės modelį remtasi Barboros Radvilaitės ir kitų Lietuvos kilmingų moterų portretais.“


TAIKOMOSIOS ANIMACIJOS PARODA.

Tuo pat metu Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje veiks Taikomosios animacijos darbų paroda, tai konkursinės Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ programos dalis.

Ekspozicijoje Kristinos Buožytės ir Vitalijaus Žuko darbas „Angelų takais“, tai virtualios realybės projektas, pristatantis M.K.Čiurlionio kūrybą.

Dvynukių Marijos ir Natalijos Petschatnikov darbas „Pabaltys“ pasakoja apie gyvenimą mažame Lietuvos kaimelyje Ignalinos rajone. Autorės taip pristato projektą: „Šiek tiek grūdėtas, atsitiktinai sudėtų ir dar magiškų mūsų vaikystės epizodų filmas buvo nufilmuotas mažame Lietuvos kaime - Pabaltyje“.

Ekspozicijoje bus galima pamatyti Tarptautinio animacinių filmų festivalio „Tindirindis“ plakatų konkurso darbus (VTDK Dizaino fakulteto studentų darbai) ir kitus taikomosios animacijos vaizdo įrašus ir virtualios realybės darbus, sukurtus profesionalų ir Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos studentų.


RETROSPEKTYVINĖS ANIMACINIŲ FILMŲ PROGRAMOS.

Parodos lankytojams ir žiūrovams siūlome susipažinti su Lietuvoje skirtingais laikotarpiais sukurtais animaciniais filmais. Programose pristatomi ir patyrusių, ir pradedančiųjų profesionalų, ir studentų filmai. „Lietuvos animacijos metų pasaulyje“ programa susideda iš penkių dalių. Pirmoje programos dalyje surinkti animaciniai filmai vaikams, o antrojoje – suaugusiems, trečiojoje – jaunimui (filmai sukurti studentų ir debiutuojančių Lietuvos režisierių), ketvirtoje – ilgametražis filmas „Odisėjo nuotykiai“, penktoje – ilgametražis filmas „Aukso žirgas“. Edukacinės lankytojų grupės gali peržiūrėti pasirinktą progamą.

Pirmojoje trumpametražių animacinių filmų programoje vaikams bus parodyti šie filmai: „Senelės pasaka“ (rež. V. Aškinis ir J. Leikaitė – Aškinienė), „Paskutinė dovana“ (rež. I. Bereznickas), „Aeroplanas“ (rež. H. Vaigauskas), „Solistė“ (rež. J. Leikaitė), „Pilkapis“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Buvo, buvo, kaip nebuvo“ (Z. Šteinys), „Medžioklė“ (rež. M. Valkevičius ir S. Mikuta), „Baubas“ (rež. I. Bereznickas), „Paparčio žiedas“ (rež. J. Leikaitė), „Herojai“ (rež. H. Vaigauskas), „Čigonas ir drakonas“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Margučių rytas“ (rež. J. Leikaitė).

Antrojoje trumpametražių animacinių filmų programoje suaugusiems bus parodyti šie filmai: „Vilkas ir siuvėjas“ (rež. Z. Tarakevičius), „Iniciatyva“ (rež. A. Janauskas), „Palankios aplinkybės“ (rež. A. Janauskas), „Laikraštinis žmogus“ (rež. I. Bereznickas), „Metamorfozės“ (rež. J. Leikaitė), „Žemaitė – žemaičių pramotė“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Trumpas sujungimas“ (rež. A. Janauskas), „Saga“ (rež. I. Miškinytė), „Eglė – žalčių karalienė“ (rež. A. Selenis ir A. Selenienė), „Užstalė“ (rež. V. Malčius), „Taip Laima lėmė“ (rež. J. Leikaitė-Aškinienė), „Kaltė“ (rež. R. Bartkutė – Tomingas).

Trečiojoje trumpametražių animacinių filmų programoje, sukurtoje jaunimo įvairiais laikotarpiais bus parodyti šie studentų ir debiutiniai filmai: „Medis“ (rež. N. Valadkevičiūtė), „Antspaudas“ (rež. A. Janauskas), „Kaktuso paslaptis“ (rež. V. Aškinis), „Karalius mirė, tegyvuoja karalius“ (rež. V. Kriaučiūnas), „Metinės“ (rež. M. Dyša), „Vandens lašas“ (rež. V. Berežok), „Tiltas“ (rež. I. Miškinytė), „Uodega“ (rež. R. Jonikaitė), „Vaikystės dienoraštis“ (rež. A. Skučas), „Tiulis“ (rež. D. Jaruševičius ir I. Šilina), „Vienos dienos fantazija“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Nepriklausomybės diena“ (rež. U. Budinaitė), „Užribis“ (rež. G. Stančiauskaitė), „Sausra“ (rež. B. Kumža, A. Kupšytė).

Ketvirtoji dalis – ilgametražis filmas „Odisėjo nuotykiai“. Pasaulinės literatūros klasiko Homero „Odisėjos“ ekranizacija. Antikos epas atgijo spalvingoje animacijoje. Pasibaigus Trojos karui, graikų didvyris Odisėjas keliaudamas namo į Itakę, patiria daug jaudinančių nuotykių. Jis leidžiasi į rizikingą kelionę, bet padedamas deivės Atėnės sėkmingai grįžta namo. Ne iš karto pripažintas Odisėjas turi atlaikyti paskutinį išbandymą, kad atgautų savo karalystę. Režisierius / Director: Valentas Aškinis. Dailininkai statytojai / Artists: Jolanta Šiugždaitė, Jurijus Grigorovičius, Rolandas Petrokas. Prodiuseriai / Producers: Costantine Frixos, Valentas Aškinis. Studija / Production company: Animacinių filmų studija Vilanima, Poseidon Film Distributors, BBC, Channel 4, Lietuva, Didžioji Britanija / Lithuania, UK, 1998, 90 min.

Penktoji dalis – ilgametražis filmas „Aukso žirgas“. Filmas „Aukso žirgas“ paremtas senosiomis baltų pasakomis ir to paties pavadinimo Janio Rainio pjese apie dieviškųjų dvasių išlaisvinimą iš vergijos. Tai istorija apie išrinktojo kelią tobulėjimo, sielų atpirkimo ir išvadavimo link. Šis filmas – tai saulėgrįžos pasaka, liaudiško mito apie Saulės pagrobimą, jaunikaitį Aušvydą, Stiklo kalną ir užkerėtą Princesę Saulę, apie žiaurų princą, Baltąjį tėvą ir Juodąją motiną interpretacija. Filmo režisieriai: Valentas Aškinis, Reinis Kalnaellis. Dailininkas: Xavier Dujarden. Filmas yra bendras keturių valstybių: Lietuvos, Latvijos, Liuksemburgo ir Danijos bendros gamybos ilgametražis filmas. Dirbo studijos: Vilanimos filmų studija, Rija films, Paul Thiltges Distribution, Copenhagen-Bombay.